Jei ruošiatės į kelionę, nereikėtų pamiršti, kad tai visada susiję su tam tikra rizika – visai nesvarbu, ar keliaujame verslo reikalais, ar ketiname puikiai praleisti atostogas egzotiniuose kraštuose ar ruošiamės susitikimui su kalnų stichija, ar vykstame savaitgaliui į sodybą.

 

Pavojai tyko visur

 

Keliautojus neretai lydi nematomi pavojai (virusai ir bakterijos), kurie gali tykoti bet kur – vandenyje, žemėje, ore, maiste – ir susargdinti žmogų hepatitu A, vidurių šiltine, leptospiroze, meningitu, gripu ir kitomis užkrečiamosiomis ligomis. Yra ir matomų pavojų, pavyzdžiui, vabzdžiai, kuriems įkandus į žmogus organizmą gali patekti maliarijos, geltonojo drugio, leišmaniozės, Denge karštligės ir kiti sukėlėjai. Atsargiems reikėtų būti ir susipažįstant su egzotiniais gyvūnais, nes kai kurie iš jų gali būti nuodingi, pavyzdžiui, nuodingos medūzos, jūrų ežiai, nuodingi vorai, skorpionai ir kiti. Gražias kriaukles rinkti taip pat kartais gali būti pavojinga – kai kurių iš jų šeimininkai – nuodingi moliuskai, kurių nuodai žmogui gali būti mirtini. Vieni dažniausių nemalonumų, kurie lydi kalnų slidinėjimo mėgėjus – sąnarių ir raumenų skausmas dėl padidėjusio krūvio, įvairios traumos.

Jei keliaujate į išsivysčiusias šalis ir esate geros sveikatos, tikriausiai puikiai pailsėsite, išklausę keletą patarimų, susijusių su šalies, į kurią vykstate, specifika. Tačiau keliaujant į besivystančias ar egzotines šalis, kur tyko kur kas daugiau pavojų, kelionei rengtis vertėtų atidžiau.

Neretai kelionės malonumus aptemdo įvairiausi negalavimai, kurių būtų galima išvengti tinkamai pasiruošus. Šių nemalonumų sąraše pirmauja viduriavimas. Kasmet pasaulyje užregistruojama iki 2,5 mln. viduriavimo atvejų, susijusių su kelionėmis, ir dėl to net 40 proc. keliautojų tenka nutraukti kelionę ir grįžti į namus, apie 30 proc. keliautojų didžiąją dalį kelionės praleidžia kambaryje, apie 20–30 proc. periodiškai viduriuoja, atsisakydami daugybės kelionės teikiamų malonumų.

Maliarija, kurią platina uodai, galima užsikrėsti 100 šalių. Tropinė maliarija (sunkiausios formos liga) labiausiai paplitusi Afrikoje. Pasaulyje yra apie 300 mln. žmonių, užsikrėtusių maliarija, 3,5 milijardo rizikuoja susirgti, kasmet pasaulyje naujai suserga 4,5–5 mln. žmonių, nuo maliarijos miršta 1–1,5 milijono žmonių. Nuo šios ligos apsaugo tik vaistai (tabletės), vakcinos nėra.

Svečioje šalyje užsikrėtę žmonės gali atvykti į kitą šalį ar grįžti namo dar nejausdami ligos požymių. Kad neplistų užkrečiamosios ligos, svarbu laiku imtis tinkamų profilaktikos priemonių, viena iš tokių priemonių – skiepai.

Kiekvienais metais Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) parengia keliautojų į visas pasaulio šalis skiepijimo rekomendacijas, kurių tikslas – apsaugoti keliautojus nuo užkrečiamųjų ligų, padėti išvengti su jomis siejamų rūpesčių, užkirsti kelią ligų plitimui tarp šalių. Skiepai gali būti privalomi arba rekomenduojami priklausomai nuo aplinkybių.

Tam, kad pasiskiepijus organizme susidarytų patikima apsauga, reikia laiko, todėl tolimoms kelionėms būtina ruoštis iš anksto –apsilankyti pas gydytoją reikia likus ne mažiau kaip dviem mėnesiams iki išvykimo.

 

Nuo kokių ligų dažniausiai tenka skiepytis keliautojams?

 

Hepatitas A. Tai virusinė kepenų infekcija, plačiai paplitusi daugelyje besivystančių šalių, kuriose žema sanitarinė kultūra. Didžiausia rizika užsikrėsti hepatitu A yra Afrikoje, Centrinėje ir Pietų Amerikoje, Vidurio Rytuose, Pietryčių Azijoje, vidutinė rizika – Viduržemio jūros regione. Pasaulyje kasmet suserga iki 1,4 mln. žmonių. Užsikrėsti nuo sergančiųjų galima per maistą ir vandenį, užterštą gyvūnų ir žmonių išmatomis. Hepatitas A dažniausiai pasireiškia gelta (pagelsta oda ir gleivinės), kuri trunka mėnesį ir ilgiau, ligonius dažnai vargina bendras silpnumas, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, karščiavimas, patamsėja šlapimas, pašviesėja išmatos.

Kaip išvengti hepatito A? Vykstant į rizikingą zoną, reikia pasiskiepyti likus ne mažiau kaip 2 savaitėms iki išvykimo. Papildoma vakcinos dozė po 6 mėnesių suformuos apsaugą nuo hepatito A mažiausiai dešimčiai metų.

 

Hepatitas B. Susirgus šia virusine kepenų liga, dažnai išsivysto kepenų cirozė, kepenų vėžys ar net ištinka mirtis. Hepatito B virusas plinta tais pačiais keliais, kaip ir AIDS: lytiniu santykių metu, kontaktuojant su sergančiojo krauju ar kitais kūno skysčiais (naudojantis sergančiojo dantų šepetuku, skustuvu, įsidūrus naudoto švirkšto adata), naudojant nesterilius manikiūro įrankius, atliekant tatuiruotes, veriant auskarus ir t.t. Virusinis hepatitas B ypatingai plačiai paplitęs Afrikoje, Pietryčių Azijoje, Vidurio Rytuose, Amazonės Baseino regione, kai kuriose Karibų vietovėse. Susirgimo požymiai panašūs į hepatito A ligos požymius, tačiau eiga žymiai sunkesnė, o komplikacijos tęsiasi ilgiau.

Kaip išvengti hepatito B? Patikimiausia apsauga – skiepai. Pasiskiepyti reikia trimis vakcinos dozėmis: antra vakcinos dozė skiriama praėjus mėnesiui po pirmosios, o trečioji – praėjus pusei metų.

Suaugusiems ir vaikams, kurie nėra sirgę arba nėra paskiepyti nuo hepatito B, siūloma rinktis kombinuotą hepatito A ir hepatito B vakciną, ir taip apsaugoti nuo dviejų virusinio hepatito tipų. Kombinuota hepatito A ir B vakcina skiepijama per tris kartus. Skiepijimo periodiškumas toks pat, kaip ir skiepijantis hepatito B vakcina, nors galima ir pagreitinta skiepijimo schema.

 

Vidurių šiltinė. Tai bakterijų Salmonella typhi sukelta infekcija, kuri prasideda žarnyne, o vėliau gali išplisti ir visame kūne. Užsikrečiama tiesioginio kontakto metu, per užterštą vandenį ir maistą. Vidurių šiltinei būdinga aukšta temperatūra (kartais net virš 40 laipsnių), galvos skausmas, silpnumas, apetito stoka, mieguistumas, pilvo skausmai, pykinimas, vidurių užkietėjimas arba viduriavimas.

Pasaulyje kasmet registruojama iki 16 mln. šios ligos atvejų, 600 tūkstančių mirties atvejų. Tarp susirgusiųjų – 70 proc. keliautojų. Liga paplitusi daugelyje besivystančių šalių Afrikoje, Azijoje, Vidurio Rytuose, Karibuose, Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Indijos kontinento šalyse yra antibiotikams atsparių vidurių šiltinės formų, keliančių grėsmę gyvybei. Šios ligos padeda išvengti skiepai – viena vakcinos dozė suformuoja imunitetą trims metams.

 

Meningokokinė infekcija. Ši infekcija kai kuriose šalyse dažnai sukelia protrūkius ir epidemijas, kurių metu miršta daug žmonių. Meningokokinė bakterija sukelia meningitą – smegenų dangalų uždegimą, kuris pasireiškia aukšta temperatūra, galvos skausmais, dideliu bendru silpnumu. Infekcija plinta oru (kosint, čiaudint) ir tiesioginio kontakto su sergančiuoju keliu. Meningokokinė infekcija labiausiai išplitusi kai kuriose Afrikos šalyse ir Vidurio Rytuose. Ligos padeda išvengti skiepai – viena vakcinos dozė suformuoja organizmo apsaugą trims metams.

 

Geltonasis drugys. Tai virusinė liga, kurią platina uodai Centrinėje bei Pietų Amerikoje, kur kasmet suserga 1,5–2 tūkstančiai žmonių, ir tropinėse Afrikos šalyse, kur kasmet užregistruojama 13–15 tūkstančių šios ligos atvejų. Susirgimo pradžia primena gripą, vėliau pradeda varginti pykinimas, vėmimas, kraujavimas, pilvo skausmai ir gelta. Specifinio gydymo nėra, tad vienintelė priemonė šiai ligai išvengti – skiepai. Paskiepijus imunitetas susiformuoja po dešimties dienų ir trunka dešimt metų.

 

Stabligė. Tai bakterijų sukelta liga, kuri pasireiškia raumenų spazmais, dėl kurių vėliau gali sutrikti kvėpavimas ir širdies veikla. Laiku nesuteikus medicininės pagalbos, žmogus gali mirti. Stabligės sukėlėjai į organizmą pakliūna, kai susižeidus ar nusideginus žaizda užteršiama dirvožemiu. Stabligės sukėlėjus išmatomis į aplinką gali išskirti praktiškai visi žinduoliai, tad ir šios ligos paplitimo arealas labai platus. Visi žmonės nuo stabligės yra paskiepijami vaikystėje, tačiau kas 10 metų būtina imunitetą sustiprinti viena vakcinos doze.

 

Poliomielitas. Besivystančiose šalyse vis dar pasitaiko susirgimų poliomielitu, kuris pasireiškia paralyžiais. Poliomielito virusas patenka į organizmą kontaktuojant su sergančiuoju arba viruso nešiotoju, per užterštą aplinką, maistą, vandenį. Nuo poliomielito skiepijama vaikystėje, tačiau vykstant į šalis, kur gamtoje dar cirkuliuoja poliomielito virusas (Afganistanas, Indija, Pakistanas, Nigerija ir Nigeris), rekomenduojama papildoma vakcinos nuo poliomielito dozė, kuri apsaugo organizmą nuo šios pavojingos ligos dar 10 metų. Poliomielitas atsinaujino Tadžikistane, Angoloje, Sudane ir kt. šalyse, todėl vykstant į šias šalis taip pat rekomenduojama skiepytis nuo poliomielito.

Kad nesugadintume savo kelionių, šiek tiek brangaus laiko skirkime jų planavimui. Sėkminga kelionė – tai saugi ir sveika kelionė.

 

Išsamesnes užkrečiamųjų ligų profilaktikos rekomendacijos vykstant į užsienio šalis galite rasti čia.

 

 

 

 

Irina Bulsienė, Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė, tel. (8 37) 331695.

 

Kristina Motiejūnaitė, Kauno visuomenės sveikatos centro vyriausioji specialistė (ryšiams su visuomene), tel. (8 37) 331692, el. p.: [email protected]