Kiekvieno žmogaus organizmas skirtingai reaguoja į temperatūros, drėgmės, slėgio, spinduliavimo pasikeitimus. Tai priklauso nuo sveikatos būklės, amžiaus, lyties. Orų pokyčiams jautresni maži vaikai (iki 4 metų amžiaus), pagyvenę žmonės, o taip pat asmenys, turintys aukštą kraujospūdį, psichikos sutrikimų, antsvorio, sergantys infekcinėmis, širdies ir kraujagyslių, plaučių ligomis, reumatu, artritu.

 

Perkaitimas.

 

Perkaitimas gali ištikti tuomet, kai organizmas nebegali savęs atvėsinti prakaituodamas. Kūno temperatūra per 10-15 min. gali pakilti iki +410C ir aukščiau. Labai aukšta kūno temperatūra pažeidžia smegenis ir kitus gyvybinius organus. Nesuteikus pagalbos, žmogus netenka sąmonės ir gali mirti. Pirmieji perkaitimo požymiai: staiga pakyla kūno temperatūra, oda tampa karšta ir sausa (neprakaituoja); padažnėja ir sustiprėja pulsas, vargina labai stiprus galvos skausmas ir svaigimas, pykinimas, kalba darosi nerišli, vėliau žmogus gali visiškai prarasti sąmonę.

Pastebėjus perkaitimo požymius, reikia kviesti greitąją pagalbą, o kol ši atvyks kuo skubiau išnešti žmogų į vėsesnę vietą, paguldyti ant vėsaus pagrindo, atlaisvinti drabužius, ypač apykaklę; vėdinti vėduokle, ventiliatoriumi, ar kita priemone, apipurkšti drungnu vandeniu ar suvynioti į šlapią audinį, galima įmerkti pėdas į šaltą vandenį. Jei nukentėjusysis sąmoningas, reikėtų duoti gerti vandens. Kartais gali prasidėti raumenų traukuliai. Tuomet būtina prižiūrėti, kad žmogus nesusižeistų, tik nieko nedėti į burną ir neduoti gerti.

Saulės smūgis.

Tai yra ūmus galvos smegenų pažeidimas, tiesiogiai veikiant saulės spinduliams nepridengtą galvą, sprandą. Dėl lokaliai vykstančio perkaitimo, pradedami veikti galvos smegenų dangalai, pakyla galvos smegenų temperatūra, dėl ko staiga ima trikti galvos smegenų funkcija. Pradžioje skauda galvą, spengia ausyse, pykina, žmogus vemia, pasidaro apatiškas, suglemba ir vėliau gali netekti sąmonės. Negaivinamas žmogus gali mirti nuo smegenų edemos (paburkimo). Dažnai saulės smūgis ir perkaitimas ištinka kartu. Todėl būtina taikyti kompleksines pirmosios pagalbos priemones. Saulės smūgio ištiktą žmogų skubiai išneškite į pavėsį ar kitą nuo saulės ir karščio apsaugotą vietą, ant galvos dėkite šaltą kompresą ir kuo skubiau kvieskite greitąją pagalbą ar patys vežkite į gydymo įstaigą.

 

Kaip išvengti perkaitimo ir saulės smūgio, esant karštam orui?

 

• Reguliariai kas 1-2 val. gerkite negazuoto mineralinio ar paprasto vandens, arbatos, nesaldžių vaisių sulčių.

• Nevartokite alkoholinių gėrimų ar skysčių turinčių kofeino, cukraus, nes jie nemalšina troškulio, be to šalina skysčius iš organizmo.

• Gausiai prakaituojant organizmas netenka daug skysčių drauge su ištirpusiomis druskomis. Dėl to gali sutrikti raumenų dirglumas ir išsivystyti jų traukuliai. Todėl būnant karštoje aplinkoje ilgesnį laiką ir gausiai prakaituojant, būtina kompensuoti skysčių ir elektrolitų balansą, geriant mineralizuotą ar silpnai pasūdytą vandenį.

• Venkite gerti labai šaltus gėrimus, nes šaltis gali sukelti skrandžio spazmus, be to sukaitęs žmogus gali peršalti.

• Žmonėms, kuriems dėl sveikatos sutrikimų yra ribojamas skysčių kiekis, būtina pasitarti su gydytoju kiek ir kokių skysčių gerti.

• Lauke visada dėvėkite galvos apdangalą, renkitės šviesiais, natūralaus audinio drabužiais.

• Ribokite fizinį krūvį, ypatingai lauke.

• Esant dideliems karščiams, net ir trumpam, nepalikite vienų vaikų ar pagyvenusių žmonių automobilyje.

 

Nudegimai.

 

Ultravioletiniai saulės spinduliai kenkia odai: ji greičiau sensta bei raukšlėjasi, kartu ji praranda ir elastingumą, daugėja apgamų, kurie vėliau gali supiktybėti. Per ilgas kaitinimasis saulėje silpnina organizmo imuninę sistemą, gali sukelti onkologines ligas. Ypač jautri saulės spinduliams yra vaikų oda. Jiems dėl ilgai trunkančių saulės vonių - ne tik nudega oda, bet ir gali atsirasti alerginės reakcijos.

Didelė dalis poilsiautojų nori greitai įdegti, todėl dažnai profilaktines priemones nuo saulės prisimena tik tada, kai atsiranda I, II, ar net III laipsnio odos nudegimai. Nudegimų išvengti galima naudojant specialius apsauginius kremus nuo saulės, kuriuos reikėtų rinktis priklausomai nuo odos tipo. Ypač baltą odą turintiems žmonėms skirti stipraus poveikio kremai, losjonai ir kt. priemonės nuo saulės. Stipresnio poveikio kosmetika nuo saulės tinka ir tiems, kurių oda yra alergiška išoriniams faktoriams, vaikams.

Nudegus saulėje gali pakilti kūno temperatūra, krėsti šaltis, tinti visas kūnas. Nudegusi oda parausta, įkaista, ją peršti, gali atsirasti pūslių. Po kelių dienų tokia oda pradeda luptis.

Jei nudegėte odą:

• Nusimaudykite drungname vandenyje ir nesišluostykite, o leiskite vandeniui nugaruoti arba ant nudegusių vietų dėkite šaltus kompresus.

• Kad nudegusi oda neišsausėtų, patepkite ją drėkinamuoju kremu, gerkite daugiau skysčių.

• Gydimui galite naudoti purškiamus preparatus, kurių sudėtyje yra „pantenolio“, specialius šaldomus purškiklius, niežulį slopinančius gelius su kalaminu, priešalerginius vaistus.

• Jei stiprus nudegimas apima didelį plotą, kreipkitės į gydytoją!

Kad mėgaujantis saulės voniomis išvengtumėte nemalonumų:

• atviras kūno vietas reguliariai tepkite apsauginiu kremu nuo saulės ir kiekvieną kartą išlipus iš vandens;

• nešiokite apsauginius akinius nuo saulės;

• venkite degintis per pietus – nuo 11 iki 15 val.;

• po deginimosi, odą pasitepkite drėkinamuoju kremu;

• jei turite daug apgamų ar pigmentinių dėmių – iš viso venkite saulės vonių.
 

 

 

Kristina Motiejūnaitė, Kauno visuomenės sveikatos centro vyriausioji specialistė (ryšiams su visuomene), tel. (8 37) 33 16 92, el. p.: [email protected]