Tuberkuliozė (toliau - TB) – infekcinė liga, kurios sukėlėjas tuberkuliozės mikobakterija (toliau –TM), perduodama oro lašeliniu būdu.

Pasaulinės sveikatos organizacijos (toliau – PSO) duomenimis vienas trečdalis pasaulio gyventojų yra infekuoti tuberkuliozės mikobakterijomis. Kasmet aktyvia TB suserga daugiau nei aštuoni milijonai žmonių, miršta apie du milijonus. Pasaulyje stebimas sergamumo tuberkulioze augimas: 1990 metais susirgo 6,6 mln. pasaulio gyventojų, 2000 metais – 8,3 mln., 2006 metais susirgo 9,24 mln., 2007 metais – 9,27 mln. Daugiausia susirgusiųjų buvo Azijoje (55 proc.), Afrikoje (31 proc.). Europoje susirgusieji tuberkulioze sudarė 5 proc. visų pasaulyje užregistruotų susirgimų atvejų. Viso sergančiųjų pasaulyje 2007 metais buvo mažiau (13,7 mln.) nei 2006 metais (13,9 mln.).

Tuberkuliozės epidemiologinė situacija stabilizuojasi, tačiau, remiantis epidemiologiniais duomenimis, daugėja sergančiųjų atspariomis gydymui tuberkuliozės formomis. PSO duomenimis, Lietuva priklauso prie aštuonių valstybių, kuriose daugiausia žmonių serga vaistams atsparių formų tuberkulioze. Vaistams atsparios tuberkuliozės atvejų nuo 1999 metų daugėja, jos paplitimas Lietuvoje yra vienas didžiausių pasaulyje. Mūsų šalyje apie 20 proc. ligonių, gydytų nuo TB, buvo nustatyta vaistams atspari TB forma. Atsparios tuberkuliozės priežastys – nereguliarus ir neteisingas gydymas, sutrikęs aprūpinimas vaistais nuo tuberkuliozės, neužtikrintas medicinos personalo tiesiogiai stebimas gydymas, ligonio nenoras gydytis.

Lietuvoje 1996-2009 metais stebimas sergamumo rodiklio atvira tuberkulioze mažėjimas, t.y. nuo 3,25/10000 gyv. 1996 metais iki 3,10/10000 gyv. 2009 metais. Sergamumo atvira tuberkulioze rodiklis 1997-2009 metais mažėjo ir Kauno apskrityje: 1997 metais jis buvo 3,46/10000 gyv. (261 susirgimų atvejis), 2009 metais - 3,38/10000 gyv. (228 susirgimų atvejai). Kauno apskrityje 2009 metas nauji atviros TB atvejai buvo nustatyti 159 vyrams (69,7 proc). ir 69 moterims (30,3 proc.). Didžiausias sergamumas atvira tuberkulioze Kauno apskrityje buvo 40-49 metų amžiaus grupėje – nustatyti 73 atvejai (32 proc.). Trys atviros TB atvejai nustatyti 15-17 metų amžiaus grupėje. 2009 metais Kauno apskrityje atvira TB dažniausiai sirgo miesto gyventojai – 149 nustatyti atvejai (65,35 proc.), kaimo gyventojai - 79 atvejai (34,65 proc.). Daugiau naujų atviros TB atvejų Kauno apskrityje 2009 metais buvo užregistruota tarp darbingo amžiaus nedirbančių asmenų – 122 atvejai, nei tarp dirbančiųjų – 52 asmenys. Daugiausia susirgimų pagal rajonus, po 25 naujus atvejus, 2009 metais buvo užregistruota Kauno bei Jonavos rajonuose. Bendras mikobakterijas išskiriančių ligonių skaičius Kauno apskrityje 2009 metais – 702 atvejai, iš jų nuo TB mirė – 23 asmenys. Daugiausia sukėlėjus išskiriančių asmenų 2009 metais Kauno apskrityje buvo 40-49 metų amžiaus grupėje – 189 atvejai, daugiausia mirusiųjų 50-59 bei 60-69 metų amžiaus grupėse – po 6 atvejus. Kauno mieste 2009 metas buvo nustatyti 106 (sergamumo rodiklis 2,98/10000 gyv.) nauji atviros TB atvejai, iš jų 77 vyrams (73,6 proc.) ir 29 moterims (27,4 proc.). Didžiausias sergamumas užregistruotas 40-49 metų amžiaus grupėje – nustatyti 36 atvejai (34 proc.). Bendras sukėlėjus išskiriančių ligonių skaičius Kauno mieste 2009 metais – 413 atvejai, iš jų nuo TB mirė – 16 asmenų. Daugiausia sukėlėjus išskiriančių asmenų 2009 metais Kauno mieste buvo 50-59 metų amžiaus grupėje – 107 atvejai, daugiausia mirusiųjų toje pačioje amžiaus grupėje – 5 atvejai. Beveik trečdalis naujų atviros TB atvejų Kauno mieste 2009 metais buvo užregistruota tarp darbingo amžiaus asmenų.

Tuberkuliozė - viena labiausiai paplitusių infekcinių ligų. Pagrindinis infekcijos šaltinis - atvira TB sergantis asmuo, kuris per vienerius metus gali užkrėsti 15-35 sveikus žmones. Pagrindiniai TB rizikos veiksniai: artimas kontaktas su sergančiu tuberkulioze, anamnezėje – persirgta tuberkuliozė, silpna imuninė sistema (ŽIV, persirgus tymais, koliušu), dažnai pasikartojantys kvėpavimo takų ir plaučių uždegimai, cukrinis diabetas, stresas, prasta mityba, piktnaudžiavimas alkoholiu bei narkotikais, vyresnis amžius, kelionės į didelio atviros TB paplitimo šalis (Azija, Lotynų Amerika, Rytų Europos šalys), vyriška lytis. Tik būnant artimam kontakte su atvira TB sergančiu asmeniu yra tikimybė užsikrėsi tuberkulioze. Asmuo gali būti užsikrėtęs tuberkuliozės sukėlėju, tačiau nesuserga. Užsikrėtus, bet nesergant TB, nepasireiškia jokie klinikiniai simptomai. Tai didele dalimi priklauso nuo asmens imuninio atsparumo.

Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) - tai virusas, kuris pažeidžia imuninę sistemą bei sukelia ŽIV ligą, kurios paskutinė stadija – AIDS (įgytas imunodeficito sindromas). AIDS būdinga imuniteto netekimas, lemiantis indikacines ligas (indikacinės ligos – ligos, pagal kurias diagnozuojama AIDS), navikų atsiradimą, neurologinius pokyčius.

Europos ŽIV monitoringo centro duomenimis tuberkuliozė yra viena iš pagrindinių ŽIV infekcija užsikrėtusių asmenų mirties priežasčių. Minėto centro duomenimis, tarp užregistruotų AIDS pacientų TB paplitimo vidurkis Europoje 27,8 proc. (Rytų Europos regiono šalyse šis vidurkis 55,5 proc.). Pirmasis ŽIV infekcija ir tuberkulioze užsikrėtęs asmuo Lietuvoje nustatytas 1992 metais. 2006-2008 metais užsikrėtusiųjų dviguba infekcija – ŽIV ir tuberkulioze, skaičius augo: 2006 metais nustatyta 13 atvejų, 2007 metais – 21, 2008-aisiais – 20 atvejų. Užsikrėtę ŽIV infekcija asmenys dažniau serga sunkiomis formomis. Net trečdaliui asmenų nustatytas tuberkuliozės sukėlėjo atsparumas daugeliui vaistų nuo tuberkuliozės, tai padidina mirštamumo riziką. 2008 metais Lietuvoje nuo tuberkuliozės mirė septyni užsikrėtę ŽIV infekcija pacientai.

Žinoma, kad ŽIV ir tuberkuliozės mikobakterija veikia sinergiškai, didindami vienas kito patogeniškumą. ŽIV infekcija skatina aktyvios TB raidą užsikrėtusiems tuberkuliozės mikobakterija asmenims. ŽIV infekcija užsikrėtusių asmenų, infekuotų TM, aktyvios tuberkuliozės raidos tikimybė 5-10 proc. per metus, o ŽIV infekcija neužsikrėtusių asmenų – 5-10 proc. per visą gyvenimą. Aktyvi tuberkuliozė neigiamai veikia ŽIV infekcijos eigą, liga greičiau progresuoja, taip pat gresia kitos indikacinės, oportunistinės ligos. Rizika užsikrėtusiam ŽIV infekcija asmeniui susirgti tuberkulioze yra kelis šimtus kartų didesnė nei rizika susirgti TB neužsikrėtusiam ŽIV infekcija asmeniui.

Tuberkuliozė ir ŽIV infekcija dažnai turi tuos pačius bendruosius požymius: svorio netekimas, blogas apetitas, kosulys, karščiavimas, naktinis prakaitavimas.

 

Profilaktika:

- Savalaikis ligos (TB, ŽIV) įtarimas, nustatymas, užtikrinant kokybišką, kontroliuojamą gydymą; svarbu, kad naujai TB susirgusių asmenų baigtų gydymo kursą.

- Kiekvienas tuberkulioze sergantis asmuo turi būti tiriamas dėl ŽIV infekcijos, suteikiant konsultacinę pagalbą prieš ir po tyrimo. Šią tvarką reglamentuoja 2008 m. balandžio 30 d. LR sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-374 „Dėl tuberkulioze sergančių asmenų profilaktinio tyrimo dėl žmogaus imunodeficito viruso infekcijos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 54-2007);

- Užsikrėtę ŽIV infekcija asmenys turi būti įvertinami dėl tikimybės susirgti tuberkulioze. Priklausomai nuo anamnezės jie turi būti ištirti dėl TB. Užsikrėtusio ŽIV infekcija asmens būklė turi būti įvertinta kliniškai, bakteriologiškai ir rentgenologiškai;

- Asmens sveikatos priežiūros įstaigose kiekvienais metais nemokamai turi būti atliekami tuberkulino mėginiai 7 metų amžiaus ir numatytų rizikos grupių vaikams. Šią tvarką reglamentuoja 2002 m. rugpjūčio 6 d. LR sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr.399 „Dėl tuberkuliozės mėginių atlikimo“ (Žin., 2002, Nr. 80-3467);
 

- Atsparios tuberkuliozės kontrolę reglamentuoja 2004 m. balandžio 7 d. LR sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-202 „Dėl atsparios tuberkuliozės kontrolės strategijos patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 54-1843), kuriame apibrėžti atsparios tuberkuliozės diagnostikos, gydymo ir kontrolės principai;

- Siekiant savalaikio užkrečiamosios ligos išaiškinimo bei apsaugoti pacientą ir jo aplinkoje esančius žmones nuo užsikrėtimo TM, priimtas LR Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimas Nr.544 „Dėl darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 41-1294);

- Skiepai BCŽ (BCG – bacillus Calmette-Guerin) vakcina, pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių minėta vakcina nemokamai skiepijami kūdikiai (ši vakcina efektyvi apie 50 proc., apsaugant vaikus nuo sunkių TB formų);

-Kiekvienam suaugusiajam ir vaikui būtina stiprinti imuninę sistemą: gerai ir sveikai maitintis, laikytis tinkamo darbo ir poilsio režimo, vengti žalingų įpročių;

- Valstybinės tuberkuliozės profilaktikos ir kontrolės 2007 –  2010 metų programos įgyvendinimas, kurios tikslas – sumažinti Lietuvoje sergamumą TB bei šio susirgimo keliamus pavojus asmeniui ir visuomenei; minėtoje programoje buvo numatyti vykdyti septyni pagrindiniai uždaviniai, vienas jų - vykdyti dvejopos tuberkuliozės ir ŽIV infekcijos profilaktiką.

 

Problemos:

• Aktyvios TB profilaktikos bei kompleksinės pagalbos trūkumas;

• Paciento socialinių problemų sprendimas. Neišvystyta socialinių paslaugų infrastruktūra (sergantiems asmenims nėra dienos centrų, nakvynės namų ir kt.);

• Nepakankamas dėmesys būtinajam hospitalizavimui ar izoliavimui;

• Kasmet registruojamos nepakankamos tuberkulino mėginių, 7 metų bei rizikos grupių vaikams, atlikimo apimtys;
 

• Visuotinos ankstyvosios profilaktinės diagnostikos dėl TB nustatymo nebuvimas.

 

 

Informacijos šaltinis:
A.Laiškonis, Įgytas imunodeficitas ir oportunistinės infekcijos, 2008, Kaunas;
S.Čaplinskas, ŽIV ir AIDS atvejo valdymo modelio diegimas Lietuvoje: teorija ir praktika, 2009, Vilnius;
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, http://www.ulac.lt, 2010.

 

 

Laima Babenskienė, Kauno visuomenės sveikatos centro užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė, tel. 33 16 95, el. p. [email protected]

 

Jonas Miliūnas, Kauno visuomenės sveikatos centro užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas, tel. 33 16 78, el .p. [email protected]

 

Kristina Motiejūnaitė, Kauno visuomenės sveikatos centro vyriausioji specialistė (ryšiams su visuomene), tel. (8 37) 33 16 92, el. paštas: [email protected]