Virusiniai hepatitai B, C – tai hepatito B ar C virusų sukeltas kepenų uždegimas, kuris gali progresuoti į kepenų cirozę, pirminį kepenų vėžį.

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis daugiau kaip trečdalis pasaulio gyventojų turi hepatito B viruso infekcijos žymenų, o 350 milijonų žmonių yra lėtiniai šios infekcijos nešiotojai. Pasaulyje apie 180 milijonų gyventojų yra užsikrėtę hepatito C virusu (tai sudaro apie 3 proc. visų gyventojų). Europoje paplitimas šio viruso svyruoja nuo 0,5 iki 2 proc.
 

2010 m. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis sergamumo rodikliai Lietuvoje hepatitu B ir C 1999-2009 metais mažėjo: hepatitu B nuo 1,01/10000 gyv. (375 atvejai) 1999 metais iki 0,17/10000 gyv. (56 atvejai) 2009 metais; hepatitu C mažėjo nuo 0,32/10000 gyv. (120 atvejų) 1999 metais iki 0,14/10000 gyv. (48 atvejai) 2009 metais. Kauno apskrityje sergamumo rodikliai 1999-2009 metais hepatitu B taip pat mažėjo: nuo 0,72/10000 gyv. (54 atvejai) 1999 metais iki 0,22/10000 gyv. (15 atvejų) 2009 metais; sergamumas hepatitu C išliko pastovus, sergamumas sudaro nuo 0,13/10000 gyv. (10 atvejų) 1999 metais iki 0,15/10000 gyv. (10 atvejų) 2009 metais. Kauno apskrityje didžiausi sergamumo rodikliai užregistruoti tarp Kauno miesto gyventojų: iš 54 Kauno apskrityje nustatytų hepatito B atvejų 1999 metais - 29 susirgę asmenys yra Kauno miesto gyventojai, iš 15 Kauno apskrityje nustatytų hepatito B atvejų 2009 metais – 7 yra Kauno miesto gyventojai. Atitinkamai iš Kauno apskrityje 1999 m. nustatytų 10-ties bei 2009 m. taip pat 10-ties hepatito C atvejų – po 8 susirgimus diagnozuota Kauno miesto gyventojams.

Stebint virusinių hepatitų B ir C epidemiologinių duomenų dinamiką 1999-2009 metais, galima teigti, kad sergamumas Lietuvoje bei Kauno apskrityje mažėjo bei stabilizavosi. Tačiau manoma, kad minėti epidemiologiniai duomenys neatspindi realios sergamumo virusiniais hepatitais B ir C situacijos.

Hepatito sukėlėjai – B hepatito virusas (HBV) arba C hepatito virusas (HCV).

Infekcijos šaltinis – sergantis besimptome ir kliniškai ryškia ūmine bei lėtine HBV ar HCV infekcija žmogus.
Klinika gali būti besimptomė arba simptominė: silpnumas, blogas apetitas, pykinimas, vėmimas, dešiniosios pašonės skausmas, sąnarių skausmai, vėliau padidėja kepenys ir blužnis, patamsėja šlapimas, pašviesėja išmatos. Jeigu liga besimptomė – žmogus ilgą laiką nežino apie savo užkrėstumą. Dauguma žmonių, užsikrėtusių HCV, nejaučia jokių simptomų.

Virusas perduodamas lytinio kontakto metu (labiau būdinga hepatitui B), medicininių procedūrų metu, vartojant švirkščiamus narkotikus, motina naujagimiui (labiau būdinga B hepatitui), buityje (bendri dantų šepetukai, skustuvai, peiliukai), grožio paslaugų metu (manikiūras, pedikiūras, auskarų vėrimas, tatuiruočių darymas). Apie 30-40 proc. susirgimų užsikrėtimo būdas lieka neišaiškintas.
 

Imlumas visuotinas, persirgus hepatitu B susidaro ilgalaikis imunitetas, persirgus hepatitu C - imuniteto trukmė ir stiprumas neišaiškinti.

Dauguma susirgusiųjų ūminiu virusiniu hepatitu B pasveiksta, tačiau apie 10 proc. suaugusiųjų, 30-50 proc. vaikų iki 1-5 metų amžiaus, 80-90 proc. naujagimių suserga lėtiniu virusiniu hepatitu B arba tampa HBV infekcijos nešiotojais. Apie 80 proc. užsikrėtusiųjų hepatitu C vystosi lėtinis kepenų uždegimas. Šiuo metu žmogus gali nejausti jokių ligos simptomų, tačiau hepatito C virusas slaptai ardo kepenų ląsteles, sukeldamas jose uždegimą ir randėjimą. Apie 30 proc. sergančiųjų lėtiniu hepatitu B po 10-30 metų prasideda kepenų cirozė; po 10-20 metų nuo užsikrėtimo hepatitu C 20-30 proc. ligonių susiformuoja kepenų cirozė. Sergančiųjų kepenų ciroze po hepatito B vyrų pirminis kepenų vėžys sudaro 20-25 proc., moterų – 5-10 proc., po hepatito C – 1-4 proc. ligonių. Tarp sergančiųjų pirminiu kepenų vėžiu 25-76 proc. ligonių sudaro užsikrėtę HCV.

Siekiant išsiaiškinti ar žmogus nėra užsikrėtęs – atliekamas kraujo tyrimas. Sergant lėtiniu virusiniu hepatitu atliekama kepenų biopsija (kepenų audinio paėmimas) ir histologinis ištyrimas. Taip pat gali būti atliekami kiti tyrimai: kepenų fermentų bei viruso genotipo nustymas, genetinės DNR bei RNR nustymas kraujo serume.

Virusinių hepatitų profilaktika:

• saugus lytinis elgesys (prezervatyvų naudojimas, vengti didelės lytinių partnerių kaitos, vengti atsitiktinių lytinių partnerių bei lytinių santykių su komercinio sekso darbuotojais);

• nevartoti švirkščiamųjų narkotikų (vartoti saugiai, t.y. turėti asmenines adatas ir švirkštus bei instrumentus naudoti tik vieną kartą);

• nesinaudoti galimai infekuoto kito žmogaus krauju ar kitomis organizmo išskyromis užterštomis asmeninės higienos priemonėmis (dantų šepetukai, skustuvai, peiliukai);

• saugus medicininių bei grožio paslaugų atlikimas (vienkartiniai instrumentai atliekant procedūras, dezinfekcija pagal galiojančias higienos normas);

• skiepai vaikams ir suaugusiems (tik nuo hepatito B, vakcinos nuo hepatito C nėra).

Vaikai nuo hepatito B skiepijami pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių (Žin., 2008, Nr. 1-27), iš valstybės biudžeto lėšų finansuojamomis vakcinomis.

Suaugusieji gali pasiskiepyti savo iniciatyva, mokama hepatito B vakcina, kreipdamiesi į savo asmens sveikatos priežiūros įstaigą (bendrosios praktikos gydytoją). Pirmą kartą besiskiepijančiam hepatito B vakcina atliekamos trys injekcijos (po pirmos injekcijos antroji atliekama po mėnesio, trečioji – po pusės metų nuo antrosios injekcijos). Imunitetas išlieka iki 15 metų. Vėliau reikėtų vėl skiepytis. Prieš atliekant skiepus reikėtų atlikti kraujo testus hepatito B paviršinio antigeno nustatymui.

Profilaktika nuo profesinio užsikrėtimo: Vadovaujantis 2004 m. spalio 14 d. LR Sveikatos apsaugos ministro įsakyme Nr. V-716 „Dėl darbuotojų, kurie skiepijami darbdavio lėšomis, profesijų ir pareigybių sąrašo patvirtinimo“ pateiktu profesijų ir pareigybių sąrašu, darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, įvertinęs pavojų darbuotojui užsikrėsti užkrečiamąja liga konkrečioje darbo vietoje, sudaro skiepijimų darbdavio lėšomis darbuotojų sąrašą. Taip pat darbuotojai, turintys kontaktą su įtariamo ar infekuoto asmens organizmo skysčiais, privalo laikytis universalių apsaugos priemonių.
 

• Nėščiosioms rekomenduojama ištirti kraują dėl HBV.

• Siekiant išvengti šios infekcijos išplitimo per kraują, teisės aktų nustatyta tvarka, nemokamai atliekami kraujo bei organų donorų kraujo tyrimai dėl HBV, HCV sukėlėjų nustatymo.

Nedelsiant kreipkitės į savo šeimos gydytoją, jeigu:

• pasireiškia šie klinikiniai simptomai: silpnumas, blogas apetitas, pykinimas, vėmimas, kartumas burnoje, dešiniosios pašonės skausmas, sąnarių skausmai, patamsėja šlapimas, pašviesėja išmatos;

• manote, kad turėjote rizikingų kontaktų ir galėjote užsikrėsti minėta infekcija (hepatito B ir C viruso nešiotojai bei sergantieji lėtinėmis formomis dažniausiai neturi jokių nusiskundimų ir nejaučia jokių ligos simptomų).

Svarbu:

Jei žinote, kad esate užsikrėtęs hepatito B ar C virusu, turėtumėte informuoti savo šeimos gydytoją, odontologą bei kitus specialistus, atliekančius intervencines procedūras.

Informacijos šaltinis:
A.Laiškonis, M.V.Bareišienė, V.Budnikas, D.Vėlyvytė, Infekcinių ligų žinynas, 2007, Kaunas;
S.Čaplinskas, ŽIV ir AIDS atvejo valdymo modelio diegimas Lietuvoje: teorija ir praktika, 2009, Vilnius;
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, http://www.ulac.lt, 2010-03-03

Laima Babenskienė, Kauno visuomenės sveikatos centro, Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė, tel. 8 37 331695, el. p. laima.babenskiene@kaunas.vvspt.lt