Švenčių dienomis, kai gaminama daug maisto ir jis ilgai vartojamas, gyventojai turėtų būti atidesni maisto saugumui ir kokybei. Per šventes beveik visada padaugėja apsinuodijimų greitai gendančiais maisto produktais, ypač tais, kurie ilgai laikyti kambario temperatūroje. Sunkiai susirgti galima ir nuo kiaušinių – svarbiausio ateinančios šventės patiekalo. Nepakankamai išvirti ar iškepti, paruošti nesilaikant higienos reikalavimų kiaušiniai valgytoją gali susargdinti salmonelioze. →

Kaip ir kiekvieną pavasarį, atšilus orams ir tirpstant sniegui mieste pasirodo per kelis mėnesius susikaupusių šiukšlių klodai: buitinės atliekos, stiklai, popieriai, nuorūkos ir kiti nešvarumai bei gyventojų keturkojų augintinių išmatos. Tai ne tik gadina miesto vaizdą, bet ir gali kelti pavojų sveikatai.→

Kauno visuomenės sveikatos centras šių metų balandžio 7 d. 14 val. (adresas: K. Petrausko 24 (II aukšto posėdžių salėje), Kaunas) organizuoja seminarą, tema “Keliautojų ligų prevencija”, skirtą Kauno miesto kelionių agentūrų vadovams ir asmenims, atsakingiems už kelionių organizavimą bei sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, skiepijantiems keliautojus.→

Pavasariniai potvyniai, ypač būdingi Vakarų Lietuvai, ne tik sukelia materialinius nuostolius, bet ir gali kelti grėsmę sveikatai. Potvynio vanduo užteršia geriamąjį vandenį, todėl padidėja galimybė užsikrėsti įvairiomis ligomis. Siekiant išvengti užkrečiamųjų ligų, rekomenduojama laikytis tam tikrų profilaktikos ir higienos priemonių. →

Potvynius sukelia smarkios liūtys, sparčiai tirpstantis sniegas (polaidžio potvyniai), upių poplūdžiai, stiprūs vėjai. Potvyniai kelia grėsmę gyventojų sveikatai, gyvybei ir jų turtui, todėl jam būtina iš anksto rengtis. Visada galima iš anksto numatyti vietas, kur potvynis gali būti pavojingas. Slėnyje, arti vandens telkinių gyvenantys žmonės turi būti visada pasiruošę ir žinoti, kokio potvynio galima tikėtis. →

Pasaulinės sveikatos organizacijos (toliau – PSO) duomenimis vienas trečdalis pasaulio gyventojų yra infekuoti tuberkuliozės mikobakterijomis. Kasmet aktyvia TB suserga daugiau nei aštuoni milijonai žmonių, miršta apie du milijonus. Pasaulyje stebimas sergamumo tuberkulioze augimas: 1990 metais susirgo 6,6 mln. pasaulio gyventojų, 2000 metais – 8,3 mln., 2006 metais susirgo 9,24 mln., 2007 metais – 9,27 mln. →

Naujuose individualių namų kvartaluose, kuriuose nėra centralizuotų inžinerinių tinklų, kaimo vietovėse daugelis žmonių vartoja šulinių vandenį maisto gaminimui. Norint vartoti saugų ir kokybišką šulinio vandenį, reikia tinkamai pasirinkti šulinio vietą, jį įrengti ir prižiūrėti. Į jį neturi patekti įvairių teršalų, polaidžio, kritulių vandens, o prie šulinio negali kauptis paviršinis vanduo.→

Valstybės lėšomis įsigyta sezoninio gripo vakcina skirta rizikos grupių asmenų skiepijimui besibaigiantį skiepų sezoną pasiskiepijo 27,5 tūkstančio Kauno apskrities gyventojų. Ankstesnį sezoną tokių buvo 23,3 tūkstančio. Besiskiepijančiųjų valstybės lėšomis skaičius kasmet auga. →

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis daugiau kaip trečdalis pasaulio gyventojų turi hepatito B viruso infekcijos žymenų, o 350 milijonų žmonių yra lėtiniai šios infekcijos nešiotojai. Pasaulyje apie 180 milijonų gyventojų yra užsikrėtę hepatito C virusu (tai sudaro apie 3 proc. visų gyventojų). Europoje paplitimas šio viruso svyruoja nuo 0,5 iki 2 proc. →